- verventi
- vervénti, -ẽna, -ẽno intr. K, Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ; L 1. K, Ser, Gr, Up, Grdm, Užv po truputį, įkyriai loti, kiauksėti, vampsėti, amsėti: Vervẽna tas šuo – mat svetimą užuoda DūnŽ. Tokie maži šunūčiai, o vervẽna kaip dideli Kv. Šunys vervẽna i vervẽna – reik kelties veizėti, a koks gyvolis nutrūkęs parejo, a kas NmŽ. Kaži ko tas šuo vervẽna? Skdv. Mažas plonabalsis šuniūkštis tingiai, lyg nenoromis vervena rš. 2. Erž, Vdk, Ll įkyriai prašyti, kaulyti, zyzti: Verveklis vervẽna pasku vaikščiodamas: prašau, duok man, duok man J. Ir tu neimk vervénti kaip šuo būdo[je] Gd. Rupšūtis vervẽna i vervẽna: parleisk, girdi, anam tą telyčikę Kv. Tas vaikas ko vervẽna, ko nora? DūnŽ. \ verventi; išverventi; suverventi
Dictionary of the Lithuanian Language.